Be Kampų

Mielieji blogo Skaitytojai,

Projektas „Be kampų” atsisveikina su jumis. Mes pasakėme viską, ką norėjome, ir parodėme viską, ką galėjome. Tikimės, kad ką nors įkvėpėme daryti tai, ko anksčiau nedrįso, supažindinome su negirdėtais dalykais, pristatėme tuos žmones, su kuriais patys būtumėte norėję pakalbėti. Įdėjome daug darbo ir pastangų. Mes ne dievai ir negalime visko atlikti nepriekaištingai, tačiau tikimės, kad paėmę žurnalą į rankas ar atsivertę jo elektroninę versiją, pajutote mūsų nuoširdumą ir begalinį atsidavimą jums. Jei taip, tai mūsų tikslas beveik pasiektas. Išmokę naujų dalykų, pasisėmę žinių ir įgavę naujų įgūdžių, mes galime sakyti, kad buvo verta tiek vargti ir stengtis.

Labai dėkojame visiems prisidėjusiems prie šito žurnalo leidimo: rašiusiems straipsnius, davusiems interviu, maketavusiems, rengusiems pristatymus, grojusiems, parėmusiems, bendradarbiavusiems, paskatinusiems, mokiusiems, patarusiems, skaičiusiems. Ypač dėkojame Gintarei – mūsų stiprybei, kuri mus pastūmėjo šito darbo link ir neapleido mūsų, nors ir kiek kartų ją buvome nuvylę. Be jos paramos viso to nebūtų!

Projektas mirė – tegyvuoja projektas! Sustoti nebeįmanoma ir mes nemiegosim, dirbsim ir pritaikysim viską, ką išmokom. Tereikia palaukti palankaus vėjo, geros idėjos, įkvėpimo ir Plungę aplankys kažkas naujo, netikėto, jaunatviško, krantiško, linksmo, naudingo – projektiško. Laukite.

Šaunioji ir įstabioji NVO „Krantas” – “Be kampų” komanda

Paskutinio „Be kampų” žurnalo pristatymo reportažas

object>

Paskutiniame kūrybiniame konkurse prašėme jūsų užfiksuoti „Be kampų” žurnalą neįtikėčiausiose vietose. Neabejotina nugalėtoja tapo Lina Vosyliūtė, kuri tikrai sugebėjo atrasti pačias neįtikėčiausias vietas. Štai jos darbai. Sveikiname!

Miniatiūrų konkurse „Įkvėpiau” geriausiai pasirodė Asta Zabėlaitė. Štai mus labiausiai įkvėpusi miniatiūra:

Įkvėpiau paukščių taką spindėti kitaip… Kavos, cinamono ir smilkalų prisisunkusios sienos. Ant gruoblėto medžio skeveldros trykšta minkšta ir drėgna masė. Pasklinda salsvas skiediklio kvapas. Kraplako raudonis ir ochros švelnumas susilieja. Susivienija tam, kad suspindėtų nauju paukščių taku drobėje.

Garsiai plojame ir didžiausius sveikinimus siunčiame konkurso „Linksmiausios vasaros akimirkos” nugalėtojai Indrei Meškauskaitei! Štai nuotrauka nugalėtoja:

Priartėjus propjekto galui, visada reikia jį išlydėti ir atsisveikinti. Tada pradedama žvalgytis į jo paliktus pėdsakus, jo suteiktą patirtį, atneštą naudą. Visą tai susumavus ir įvertinus, būtina su visais pasidalinti ir pasidžiaugti. Visai „Be kampų“ kūrybinei grupei, kartu dirbusiai ištisus metus, buvo neapsakomai malonu žurnalo skaitytojams pristatyti savo darbo rezultatus ir paskutinį kartą tiesiai į rankas paduoti naujausią, bet deja paskutinį, „Be kampų“ numerį.

Atsisveikinimas su projektu įvyko gegužės 21 dieną neįprastoje vietoje – Plungės parapijos salėje. Kuo ji tokia nepaprasta? Ši salė, ne vieną dešimtmetį glaudusi po savo stogu daugelį jaunimo iniciatyvų, prieš metus liepsnojo ir nuo to laiko likusi be stogo stovėjo niekieno nenaudojama ir apleista. „Krantas“, sutvarkęs salę, ją prikėlė dar vienam jaunimo renginiui. Kiekvienas, atsekęs spalvotų kreidučių piešiniais į šią salę, nustebo išvydę, kokia didinga ji išliko, kokią atmosferą sukūrė ugnies nudailintos sienos ir grindys. Susirinkusieji taip pat išvydo savo darbą įpusėjusius graffiti menininkus iš Rietavo ir Plungės, kurie jau ne pirmą valandą piešė ant sienų. Viso koncerto metu jie tęsė savo darbą, o publika galėjo stebėti jų progresą. Tačiau visas dėmesys buvo skirtas paskutiniajam žurnalui, kurio organizatoriai neskubėjo išdalinti. Dalyviai turėjo pasistengti, kad pirmieji gautų naujausią numerį. Trims savanoriams reikėjo surasti ir surinkti iš publikos kuo daugiau geltonos – projekto spalvos – daiktų. Paaiškėjus šio konkurso nugalėtojai, savojo žurnalo sulaukė ir kiti žiūrovai. Vėliau visi buvo pakviesti padaryti gyvąjį „Be kampų“ logotipą, iškeliant į viršų geltonus lapus ir nusifotografuojant. Taip pat dalyviai viso koncerto metu galėjo pamatyti geriausius projekto momentus užfiksuotus nuotraukose, rašyti ant drobės atsiliepus apie žurnalą ir linkėjimus mūsų komandai, klausytis jaunimo grupių (iš Telšių „Paradox“ ir iš Alytaus „Poligono“) koncerto. Koncerto pabaigoje buvo išdalinti padėkos raštai kiekvienam prisidėjusiam prie projekto įgyvendinimo ir suvalgytas specialus „Be kampų“ tortas. Renginys, o kartu ir visas projektas, baigėsi į dangų paleidus septynis žibintus, kurie simbolizavo 7 išleistus žurnalo numerius.

Žinoma, visų metų įdirbį galima pastebėti vos paėmus ir atsivertus žurnalą, bet tikrąją patirtį ir naudą, kurią gavo kiekvienas kūręs šį leidinį, neįmanoma įvardyti ir suprasti. Štai vienas mūsų komandos narės atsiliepimų: „Projektas „Be kampų“ – tai kur kas daugiau nei spalvingi žurnalo puslapiai… Visų pirma, tai veikla, leidusi išbandyti save visiškai naujoje srityje, prisiliesti prie tikrojo žurnalistikos pasaulio ir pamatyti, kaip po ilgų bendrų darbo pastangų mūsų pačių rinkta informacija, kurti straipsniai, maketai, nuotraukos tampa tikrų tikriausiu mielu žurnaliuku. Tikiuosi, kad ši mūsų iniciatyva įkvėpė ir kitus jaunus žmones realizuoti savo idėjas ir galbūt po kiek laiko Plungė vėl turės savo žurnalą jaunimui!“. Mes tikrai žinome – mūsų darbas nenuėjo veltui, o tai, ko išmokome, nepamiršime ir panaudosime tolesniems mūsų tikslams.

NVO „Krantas“ atstovė ryšiams su visuomene

Renata Donauskytė

Ilgiausias „Kranto” projektas baigėsi palikdamas daug įspūdžių žmonėms, lenkusiems nugaras prie jo. Savo patirtimi ir džiaugsmai norime pasidalinti su visais, todėl paskutinį kartą rašome į dienoraštį savo mintis. Štai jos:

„Be kampų” žurnalas, kurį atvertus galima pasinerti į įdomų jaunimo patirties vandenyną, bei sužinoti, kas, kur ir kaip, man suteikė naujų žinių ir įgūdžių, kuriais ateityje dar tikrai pasinaudosiu.

Tai nevaržoma laisvė tobulėti!

„Be kampų” – tai projektas sujungęs visus krantiškius ir suteikęs Plungės jaunimui šviežų oro gūsį.

„Be kampų” – tai žvilgsnis kitu kampu!!! Visai kitaip mus priverčiantis pasižiūrėti į šiuolaikines aktualijas…

Tai mėgėjiškas žurnalas, kuriame jaunuoliai stengiasi geriausiai parodyti savo kūrybinius sugebėjimus tiek straipsnių rašyme, tiek video reportažų kūrime

„Be kampų” man suteikė puikių žinių apie žurnalistiką, bendravimo subtilybes ir padėjo atrasti save įvairiose tobulėjimo srityse. Taip pat tai puiki įdomaus darbo užuomazga tolimesniame gyvenime

Rašant žurnalui „Be kampų” turėjau ne kartą perlipti per save ir išdrįsti parašyti ar susisiekti su žmogumi, kurį norėjau pakalbinti. Kiekvieną kartą artėjant naujam numeriui nerimavau, kokią temą pasirinkti, iš kur gauti naujos ir įdomios informacijos, ar tikrai galėsiu parašyti straipsnį naujam žurnalo numeriui. Dabar, išleidus septynis žurnalus, galiu lengviau atsikvėpti ir nebegalvoti, ką toliau reiks rašyti, tačiau tikrai žinau, kad ilgos valandos praleistos rašant straipsnius nenuėjo veltui – aš beveik tikra žurnalistė!

„Be kampų” – tai lyg gėlės. Tu jas aplink matai kasdien, bet didžiausią laimę suteikia ta, kurią pats pasodinai, laistei, o ji lyg atsidėkodama žydi gražiausiais žiedais

Projektas „Be kampų” – tai kur kas daugiau nei spalvingi žurnalo puslapiai… Visų pirma, tai veikla, leidusi išbandyti save visiškai naujoje srityje, prisiliesti prie tikrojo žurnalistikos pasaulio ir pamatyti kaip po bendrų pastangų mūsų pačių rinkta informacija, kurti straipsniai, maketai, nuotraukos tampa tikrų tikriausiu mielu žurnaliuku. Tikiuosi, kad ši mūsų iniciatyva įkvėpė ir kitus jaunus žmones realizuoti savo idėjas ir galbūt po kiek laiko Plungė vėl turės savo žurnalą jaunimui!

Ei, radome senų, bet dar čia neskelbtų filmukų, kurie buvo sukurti

projekto “Be Kampų” metu, po žurnalų pristatymų ar šiaip reklamuojant savo renginius.

Kviečiame juos pažiūrėti ir įvertinti mūsų komandos darbą !

Gi sakoma,geriau vėliau , negu niekad!